Sėlenos bute dabar visi langai buvo su Žemės panorama. — Daugumas nubalsavo prieš jį, Benai, — pasakė Seleną.— Didesnė pusė.
— Ir vis dėlto nemanau, kad jis atsisakytų savo planų. Jeigu statant stotis prasidės trintis, Mėnulio visuomenės opinija gali palinkti jo pusėn.
— Bet juk galima apsieiti be trinties.
— Žinoma, galima. Šiaip ar taip, istorijoje nebūna laimingų pabaigų. Tik po vienos krizės seka kita. Su viena iš jų mes ką tik sėkmingai susidorojome. Apie kitas galvosime tuomet, kai jos atsiras. Na, o kai bus pastatyti kosminiai laivai, įtampa gerokai atslūgs.
— Aš tikra, kad mes savo akimis tą pamatysime.
— Jūs pamatysite, Seleną.
— Ir jūs, Benai. Dėl savo amžiaus gerokai persūdote.
Juk jums viso labo keturiasdešimt aštuoneri.
— O jūs ar skrisite su žvaigždėlaiviu, Seleną?
— Ne, neskrisiu. Būsiu jau per sena, o be to, nenoriu skirtis su Žeme danguje. Mano sūnus gal ir skris…
Benai…
— Aš klausau, Seleną.
— Gavau leidimą antram sūnui. Ar nenorėtumėte dalyvauti?
Denisonas pasižiūrėjo tiesiai jai į akis. Seleną atlaikė jo žvilgsnį.
— Dirbtinis apvaisinimas? — paklausė jis.
— Žinoma… Genų kombinacija turėtų būti labai įdomi. Denisonas nuleido akis.
— Man labai džiugu, Seleną. — Argi tai ne protinga? — paklausė Seleną, tarytum teisindamasi. — Labai svarbu turėti gerą genų kombinaciją. Juk tai natūrali genetinė inžinerija.
— Žinoma.
— Ir tai anaiptol ne vienintelė priežastis… Jūs man patinkate.
Denisonas tik linktelėjo galva.
— Pagaliau meilė juk neapsiriboja vien seksu, — jau piktai pasakė Seleną.
— Sutinku, — atsakė Denisonas. — Šiaip ar taip, aš myliu jus net ir atmetus seksą.
— Jeigu jau taip, tai kaip tik meilė ir apsprendžia seksą.
— Ir su tuo sutinku.
— O be to… Galų gale bent jau pamėgintumėt išmokti!
— Jeigu jūs pamėgintumėte pamokyti, — švelniai atsakė Denisonas.
Paskui jis nedrąsiai žengė prie jos. Seleną laukė. Jis stabtelėjo nesiryždamas.