Šiaurinės salos jūrų laboratorija spyriojosi kaip įmanydama.
— Užtruksime dar visą savaitę, kol suremontuosime „Kalipso”, — aiškino direktorius. — Ir dar mums ypač pasisekė, kad išvis suradome roges. Jos — vienintelės tokios visoje Talasoje, ir mes nebenorime j omis rizikuoti.
Iš tolo atpažįstu simptomus, pagalvojo vyresnioji mokslinė darbuotoja Varlej; netgi paskutiniosiomis Žemės gyvavimo dienomis pasitaikydavo tokių laboratorijos vedėjų, kurie rangydavosi iš paskutiniųjų, kad tik kas nesuterštų jų dailiųjų prietaisų naudojimu pagal paskirtį.
— Jei Krakanas jaunesnysis — arba vyresnysis — vėl neiškrės kokios kiaulystės, pavojų tikrai neturėtų iškilti. O geologai juk žada, kad artimiausius penkiasdešimt metų jie abu turėtų elgtis gražiai, argi ne taip?
— Dėlšitogalvos kirsti tikrai neduočiau. Bet pasakykite atvirai — kodėl iš tiesų manote, kad tai šitaip svarbu?
Tai bent siauras mąstymas, pagalvojo Varlej. Net jeigu žmogus —tikpaties vandenyno tyrinėtojas, vis vien juk manytum, kad jį turėtų bent šiek tiek dominti ir jūrų gyvūnija? O gal aš tiesiog jo nesuprantu? Gal jis paprasčiausiai bando perkrimsti mane?
— Po to, kai — laimė, laikinai — žuvo daktaras Lorensonas, visi mes jaučiame bent jau emocinį susidomėjimą. Tačiau jei ir ne tai, skorpionai vis vien atrodo stulbinančios būtybės. Kad ir ką būtų įmanoma išsiaiškinti apie svetimą protą,bet kokiosžinios kada nors gali pasirodyti gyvybiškai svarbios. Beje,jums— kur kas labiau nei mums, juk jie trainiojasi palei jūsų duris.
— Su tuo tikrai nesiginčysiu. Tikriausiai mums pasisekė, kad užimame tokias skirtingas ekologines nišas.
Tik ar ilgai taip bus? — pagalvojo mokslininkė. Jeigu Mozė Kaldoras neklysta…
— Paaiškinkite, kaip veikia tasai žvalgybinis rutuliukas. Pavadinimas skamba išties intriguojančiai…
— Šitokie prietaisai buvo sukurti jau prieš gerus du tūkstant mečius — naudojami apsaugai ir šnipinėjimui, galima išvardyti ir daugybę kitų jų paskirčių. Kai kurie būdavo neką didesni už smeigtuko galvutę. Tas, kurį naudotume mes, didumo sulig futbolo kamuoliu.
Varlej ant direktoriaus stalo paskleidė brėžinius.
— Stai šis sukurtas specialiai žvalgybai po vandeniu — keista, kad nieko nesate apie tokius girdėję, mat pirmąkart žmonija išrado kažką panašaus dar 2045aisiais. Techninių duomenų banke mes radome smulkų prietaiso aprašą ir suvedėme jį į replikatorių. Pirmasis gautas prietaisas kažkodėl neveikė — kodėl, nežinome iki šiol — bet antrasis kuo puikiausiai išlaikė visus bandymus.
Štai čia yra akustiniai generatoriai — dešimties megahercų tad skiriamosios gebos tikslumas siekia milimetrą. Na taip, kokybės su vaizdo įrašais nepalyginsi, bet vis vien ji pakankamai nebloga.
Signalo procesorius — gana protingas įtaisas. Įjungtas žvalgybinis rutuliukas pasiunčia atskirą impulsą, kuris sukuria akustinę hologramą visko, kas yra dvidešimties ar trisdešimties metrų atstumu nuo jo. Informaciją siauru dviejų šimtų kilohercų spinduliu jis perduoda į bują viršutinėje dalyje, kuri savo ruožtu persiunčia jąįbazę. Pirmasis atvaizdas susiformuoja per dešimt sekundžių, tada žvalgybinis rutuliukas siunčia kitą impulsą.
Jeigu situacija nesikeičia, jis pasiunčia tuščią signalą. Bet jei tik kas nors atsitinka, jis tuojau pat perduoda naują informaciją ir tada generuojamas atnaujintas vaizdas.
Vadinasi, galų gale mes gauname tarytum fotografijas, daromas dešimties sekundžių intervalu — daugeliu atvejų šito visiškai pakanka. Savaime aišku, jei kokie nors įvykiai klostosi itin sparčiai, susiliejusiame vaizde kažin ko neįžiūrėsi. Tačiau juk negalima norėti visko iš karto; ši sistema veiks bet kokiomis sąlygomis, netgi visiškoje tamsoje, be to, prietaisą sunku pastebėti — be to, jis ekonomiškas.
Direktorius akivaizdžiai susidomėjo — ir taip pat akivaizdžiai bandė tai nuslėpti.
— Taip, prašmatnus žaisliukas, mūsų darbe jis tikrai gali praversti. Ar galėsite perduoti mums techninį aprašą ir dar keletą modelių?
— Techninį aprašą jūs, savaime suprantama, gausite, be to, pasirūpinsime, kad jo formatas atitiktų jūsiškį replikatorių — tuo met patys pasigaminsite kopijų tiek, kiek tik norėsite. O mes pirmąjį veikiantį modelį — ir galbūt dar kokius du ar tris — norėtume nuleisti į Skorpvilį.
O tada paprasčiausiai sėdėsime ir žiūrėsime, kas bus.