Mąstymu jie dar negalėjo pasigirti, tačiau nestokojo smalsumo — o tai jau buvo pirmas žingsnis begaliniu keliu.
Kaip ir dauguma kadaise Žemės jūrose gausiai gyvenusių vėžiagyvių, jie galėjo neribotam laikui išlipti ir į sausumą. Vis dėlto dar prieš kelis šimtmečius lyg ir nebuvo jokio poreikio lankytis krante — neaprėpiami jūros dumblių miškai tenkino visus poreikius. Ilgi, liauni jų lapai puikiausiai tiko maistui, o tvirti stiebai tapo patikima medžiaga primityviems įnagiams.
Egzistavo tik du natūralūs jų priešai. Vienas — milžiniška, tačiau itin reta vandenyno gelmių žuvis — ne kažin kas daugiau be įspūdingų gabaritų nasrų, pritvirtintų prie niekad neprisipildančio skrandžio. O kitas — nuodingos pulsuojančios medūzos — judanti milžiniško polipo atmaina — kurios retsykiais lyg mirtina banga nusirisdavo jūros dugnu, paskui save palikdamos tik išmirusią dykrą.
Neminint retsykiais pasitaikančių atsitiktinių pasižvalgymų anapus oro bei vandens jungiamojo paviršiaus, skorpionai galėjo kuo puikiausiai praleisti visąsavosios rasės egzistencijąjūrose, puikiai prisitaikę gyventi gimtojoje aplinkoje. Tačiau, priešingai nei skruzdėlės ar termitai, jie nepakliuvo nė į vieną iš gausių evoliucijos aklikelių. Jie vis dar galėjo reaguoti į pokyčius.
O šitame vandenynų pasaulyje išties prasidėjo pokyčiai, nors ir labai menko masto. Iš dangaus ėmė kristi nuostabiausi dalykai. Jei sykį jau nukrito vienas kitas, vadinasi, galima laukti ir daugiau. O kai jau bus tam pasiruošę, skorpionai ir patys leisis jų ieškoti.
Laikui nepavaldžiame Talasos jūrų pasaulyje skubėti nebuvo kur; galėjo praeiti dar nesuskaičiuojama daugybė metų, kol skorpionai pagaliau prisiruoš iškelti kojąį svetimąjiems stichiją, iš kurios žvalgai vis pargabendavo pačių keisčiausių žinių.
Be abejo, jiems net nedingtelėjo, kad kiti žvalgai nenuilsdami renka žinias apie juos pačius. O kai galų gale skorpionai pakilo į žygį, laikątam pasirinko užvis netinkamiausią.
Jiems iš tikrųjų smarkiai nepasisekė, kad sumąstė iškelti koją į sausumąkaip tik tuo metu, kai prezidento rūmuose, kad ir pažeisdamas konstituciją, bet užtat itin kompetentingai šeiminin kavo antrąkadencijąpareigas einantis prezidentas Ouvenas Flečeris.